Pipytė yra vienmetis žydintis augalas su ryškiomis, ryškiomis raudonos arba geltonos spalvos sėklų kapsulėmis. Šis dekoratyvinis augalas ne tik patrauklus sode, bet ir kulinarijoje, nes jo švelnūs ūgliai yra valgomi. Jį lengva auginti ir prižiūrėti, todėl puikiai tinka pradedantiesiems, norintiems savo namų sodui suteikti spalvų ir tekstūros. Šiame tinklaraščio įraše išnagrinėsime, kas yra Pipytė , galimi įvairūs tipai, sodinimo ir priežiūros patarimai, derliaus nuėmimas ir naudojimas.
Turinys
Pipytė šratas (Kanai indica) priklauso Cannaceae augalų šeimai ir gali būti atpažįstamas pagal įspūdingus žiedus ir pailgas sėklų kapsules. Šie krūmai turi ilgus žalius lapus, kurie gali turėti įvairių bordo, Gvazdikas, violetinių arba geltonų atspalvių ir gali siekti iki 2 metrų aukščio. Gėlės dažniausiai būna raudonos, oranžinės arba geltonos spalvos ir suteikia įdomų kontrastą su žalumynais.
Pipytė auginimo privalumai yra tai, kad sodas padidina aukštį ir suteikia sodo dramos, aprūpina jį maistu (švelnūs ūgliai), pritraukia apdulkintojus ir naudojamas kaip dekoracija patalpose ar lauke.
Indiško Pipytė tipai
Kalbant apie Pipytė veisles, yra dvi pagrindinės grupės – žoliniai ir šakniastiebiniai augalai. Žoliniai augalai, tokie kaip Kanai Lelija ir Kanai indica, auginami iš sėklų ir jiems reikia pilnos saulės, kad jie geriausiai augtų. Šakniastiebiai augalai, tokie kaip imbierinės lelijos ir kininės kanapės, dauginami dalijant gumbus, kuriems reikalingas dalinis pavėsis ir drėgna dirva.
Šių dviejų Pipytė tipų skirtumai slypi jų dauginimo būdu, šviesos poreikiais ir dydžiu. Šakniastiebiai augalai paprastai renkasi iš dalies pavėsyje esančias vietas ir neauga labai aukšti, kur žoliniams augalams reikia daugiau saulės šviesos ir jie gali užaugti gana aukšti.
Pipytė sodinimas
Sėkmingam Pipytė daigumui svarbu pasirinkti tinkamą vietą, tinkamai paruošti dirvą ir teisingai pasėti sėklas.
Vieta: rinkdamiesi vietą sode sodinti Pipytė, įsitikinkite, kad kiekvieną dieną 6–8 valandas tiesioginių saulės spindulių, o dirva gerai nusausina. Jei sodinate šakniastiebines veisles, po pietų rinkitės vietą, kurioje būtų šiek tiek pavėsio.
Dirvos paruošimas: kai pasirinksite tinkamą vietą, laikas paruošti dirvą. Įsitikinkite, kad dirvoje daug organinių medžiagų, ir prieš sėjant sėklas įmaišykite kompostą. Šakniastiebių veislėms naudokite vazoninės žemės ir komposto mišinį.
Sėklų sodinimas: norėdami pasodinti Pipytė iš sėklų, užpildykite 2 cm gylio dėklą įprastos vazoninės žemės ir tolygiai paskleiskite sėklas ant viršaus. Švelniai įspauskite juos į dirvą neuždengdami ir lengvai purškite vandeniu. Padėkite dėklą šiltoje, saulėtoje vietoje ir laikykite dirvą drėgną, kol sėklos sudygs. Persodinkite daigus į atskirus vazonėlius, kai jie turės 3–4 tikrus lapus.
Sėjinukų persodinimas: paruoškite dirvą norimoje vietoje ir iškaskite 2,5 cm gylio duobes. Atsargiai perkelkite sodinuką iš vazono į duobutę ir užpilkite žeme. Po persodinimo kruopščiai laistykite ir laikykite dirvą drėgną, kol jie įsitvirtins.
Priežiūra ir priežiūra
Siekdami užtikrinti sveiką augimą ir gausų žydėjimą, pateikiame kelis patarimus, kaip prižiūrėti Pipytė augalus.
Laistymas: atsižvelgiant į klimatą ir dirvožemio tipą, Pipytė augalus galima laistyti 1–3 kartus per savaitę. Daugumai augalų naudingas gilus, retas laistymas, o ne dažnas seklus. Neperlaistykite ir tarp laistymo leiskite išdžiūti 4–7 cm viršutinei žemei.
Tręšimas: kartą per mėnesį tręškite Pipytė augalus subalansuotomis trąšomis, pvz., 10-10-10. Arba galite naudoti skystas trąšas, pvz., žuvies emulsiją, ir tręšti kas antrą savaitę auginimo sezono metu. Laikykitės etiketėje pateiktų dozavimo nurodymų.
Genėjimas: genėti nereikia, nebent reikia kontroliuoti augalo dydį. Nupjaukite senus žydinčius stiebus prie augalo pagrindo, kai jis baigs žydėti. Tai paskatins naujų ūglių atsiradimą ir žydėjimą kitam sezonui.
Kenkėjų ir ligų kontrolė: nepaisant to, kad Pipytė yra atsparūs ligoms, jie gali susirgti grybelinėmis ligomis, jei jie yra per drėgni. Norėdami to išvengti, prieš vėl laistydami leiskite viršutiniam dirvožemio sluoksniui išdžiūti. Kalbant apie kenkėjus, voratinklinės erkės ir amarai gali būti problema, todėl stebėkite ir atitinkamai gydykite.
Derliaus nuėmimas ir naudojimas
Daugelį Pipytė veislių galima nuimti po 75–90 dienų nuo pasodinimo. Rinkitės ankštis, kai jos atrodo subrendusios ir sėklos viduje pradeda barškėti. Džiovintas ankštis laikykite popieriniuose maišeliuose, o sėklas – sandariuose induose.
Nurinktas indiškų ūglių sėklas galite naudoti ruošdami tokius patiekalus kaip troškiniai ar sriubos, arba galite jas sumalti į miltus kepimui. Be to, sėklas galite susmulkinti ir naudoti kaip salotų ar kitų patiekalų prieskonius.
Išvada
Sodo kūrimas naudojant Pipytė suteikia grožio ir įdomumo bet kuriai lauko erdvei. Tinkamai sodindami ir prižiūrėdami, netrukus galėsite mėgautis šio spalvingo augalo žydėjimu ir derliumi.
Apibendrinant, pasirinkite vietą, kurioje gausu saulės šviesos ir geras drenažas. Prieš sodinimą, priklausomai nuo veislės, paruoškite dirvą organinėmis medžiagomis ir (arba) kompostu. Kas 1-3 savaites giliai laistykite, kas mėnesį patręškite, o žydinčius stiebus nugenėkite po žydėjimo. Būkite ypač atsargūs ir neperlaistykite ir stebėkite, ar nėra grybelio ar kenkėjų požymių. Nuimkite ankštis, kai viduje pradės barškėti sėklos. Galiausiai naudokite nuskintą Pipytė maisto ruošimui ar dekoravimui sode.